Ezechielio 14

₁Keletas vyrų iš Izraelio seniūnų atėjo pas mane ir atsisėdo priešais. ₂Ir mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ₃„Žmogau, šie vyrai puoselėjo stabus širdyje ir savo nuodėmės priežastį statėsi tiesiog sau prieš akis. Argi aš privalau atsakyti į jų klausimus? ₄Todėl kalbėk jiems ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Kiekvienam žmogui iš Izraelio namų, kuris puoselėja stabus širdyje ir statosi savo nuodėmės priežastį tiesiog sau prieš akis, tačiau ateina pas pranašą, aš, VIEŠPATS, duosiu atsakymą, ₅idant apčiuopčiau Izraelio namus jų širdyje. Dėl visų savo stabų jie visi atsiskyrė nuo manęs!’

₆Todėl sakyk Izraelio namams: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Grįžkite ir gręžkitės nuo savo stabų ir nugręžkite savo veidus nuo visų savo bjauriųjų nusikaltimų. ₇Kiekvienam žmogui iš Izraelio namų ar iš svetimšalių, gyvenančių Izraelyje, kuris atsiskiria nuo manęs, puoselėdamas stabus širdyje ir statydamasis savo nuodėmės priežastį tiesiog sau prieš akis, tačiau ateina pas pranašą per jį manęs paklausti, aš, VIEŠPATS, pats atsakysiu. ₈Tam žmogui aš atgręšiu savo veidą, padarysiu jį ženklu ir priežodžiu, atkirsiu jį nuo savo tautos. Ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.

₉Jeigu pranašas leisis taip suklaidinamas, kad pranašautų, tai aš, VIEŠPATS, būsiu suklaidinęs tą pranašą; pakelsiu prieš jį savo ranką ir atkirsiu jį nuo savo tautos Izraelio. ₁₀Abu turės atsakyti už kaltę; tokia pat bausmė ir tam, kuris klausia, ir pranašui, ₁₁kad Izraelio namai daugiau nebenuklystų nuo manęs ir nebesiterštų visokiais maištavimais. Tuomet jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas’“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.

₁₂Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ₁₃„Žmogau, kai kuris nors kraštas nusideda man neištikimybe, aš pakeliu ranką prieš jį, sulaužau jo duonos ramstį ir siunčiu jam badą, išnaikindamas jo žmones ir gyvulius; ₁₄net jeigu trys vyrai – Nojus, Danielius ir Jobas – būtų jame, tik jie teišsigelbėtų savo teisumu, – tai Viešpaties DIEVO žodis. – ₁₅Jei aš paleisčiau laukinius žvėris per tą kraštą jo nuniokoti taip, kad jis taptų dykyne ir niekas nebeitų per jį bijodamas žvėrių, ₁₆net jeigu tie trys vyrai būtų jame, – kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, bet būtų išgelbėti vien jie, o kraštas pavirstų dykyne. ₁₇Arba jei atvesčiau prieš tą kraštą kalaviją tardamas: ‘Tepereina per kraštą kalavijas!’ ir nukirsdinčiau jo žmones ir gyvulius, ₁₈net jeigu tie trys vyrai būtų jame, – kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, bet būtų išgelbėti vien jie. ₁₉Arba jei marą pasiųsčiau į tą kraštą ir išliečiau ant jo savo įniršį, norėdamas krauju sunaikinti jo žmones ir gyvulius, ₂₀net jei Nojus, Danielius ir Jobas būtų jame, – kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų. Tik patys teišsigelbėtų savo teisumu“.

₂₁Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Siunčiu Jeruzalei savo keturis mirtinus teismus – kalaviją, badą, laukinius žvėris ir marą – žmonėms ir gyvuliams išnaikinti, ₂₂tačiau išliks joje bėglių likutis, sūnūs ir dukterys, kurie bus išvesti. Kai jie ateis pas jus, ir jūs pamatysite jų kelius ir darbus, būsite paguosti dėl nelaimės, kurią atvedžiau Jeruzalei, dėl viso, ką atsiunčiau jai. ₂₃Jie bus jums paguoda. Matydami jų kelius ir darbus, žinosite, kad ne veltui dariau visa, ką joje padariau“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.